Paslaptys ir paslaptys

Pagoniškose religijose slėpiniai buvo paslaptys, kurios buvo atviros tik tiems, kurie buvo supažindinti su jų garbinimo sistema. Buvo sakoma, kad šios paslaptys suteikia jėgą ir sugebėjimą paveikti kitus, ir jos neturėtų būti atskleistos niekam kitam. Jie tikrai nebuvo paskelbti viešai. Tokios galingos žinios buvo pavojingos ir jas reikėjo bet kokia kaina laikyti paslaptyje.

Evangelijoje yra atvirkščiai. Evangelijoje visiems aiškiai ir laisvai atskleidžiama didžioji to, ką Dievas padarė per žmonijos istoriją, paslaptis, užuot laikyta paslaptyje.

Mūsų šnekamojoje kalboje paslaptis yra galvosūkio dalis, kurią reikia surasti. Vis dėlto Biblijoje slėpinys yra kažkas tiesa, tačiau žmogaus protas nesugeba suprasti, kol Dievas jo neatskleidžia.

Paulus beschreibt all jene Dinge als Mysterien, die in der Zeit vor Christus verschwommen waren, die aber in Christus vollständig offenbart wurden – das Geheimnis des Glaubens (1 Tim. 3,16), das Geheimnis der Verstockung Israels (Röm. 11,25), das Geheimnis von Gottes Plan für die Menschheit (1 Kor. 2,7), was dasselbe ist wie das Geheimnis von Gottes Willen (Eph. 1,9) und das Geheimnis der Auferstehung (1 Kor. 15,51).

Kai Paulius atvirai paskelbė paslaptį, jis padarė du dalykus: Pirma, jis paaiškino, kad tai, kas buvo siūloma senojoje Sandoroje, tapo tikrove naujojoje Sandoroje. Antra, jis priešinosi paslėptos slėpinio idėjai ir teigė, kad krikščionių slėpinys yra apreikšta paslaptis, paskelbta viešai, paskelbta visiems ir patikėta šventųjų.

Kolosiečiams 1,21: 26–1,22 jis rašė: Net jūs, kurie kadaise buvote svetimi ir priešiški piktiems darbams, 1,23 jis dabar susitaikė su savo mirtingojo kūno mirtimi, kad jis būtų šventas, nepriekaištingas ir nešvarus prieš savo veidą. Svetainės; 1,24:1,25 Jei liksite tikėję, tvirti ir tvirti ir nenukrypsite nuo vilties, kurią girdėjote Evangelija ir kuri skelbiama visoms būtybėms po dangumi. Aš, Paulius, tapau jo tarnu. 1,26 Dabar džiaugiuosi kančiomis, kurias kenčiu dėl tavęs, ir atgaunu savo kūnui tai, ko dar trūksta Kristaus kančioms, jo kūnui, tai yra bažnyčiai. Aš tapau tavo tarnu per pareigas, kurias Dievas davė man gausiai skelbti savo žodį,, būtent paslaptis, kuri buvo slepiama per amžius ir kartas, bet dabar ji yra atskleista jo šventiesiems. ,

Dievas šaukia ir liepia mums dirbti jo labui. Mūsų darbas yra padaryti nematomą Dievo karalystę matomą per ištikimą krikščionišką gyvenimą ir liudijant. Kristaus Evangelija yra Dievo karalystės Evangelija, geroji žinia apie teisingumą, taiką ir džiaugsmą Šventojoje Dvasioje per bendravimą ir mokymą su mūsų gyvu Viešpačiu ir Gelbėtoju. Tai nėra skirta laikyti paslaptyje. Tai turėtų būti pasidalinta su visais ir paskelbta visiems.

Paulus fährt fort: ...denen Gott kundtun wollte, was der herrliche Reichtum dieses Geheimnisses unter den Heiden ist, nämlich Christus in euch, die Hoffnung der Herrlichkeit. 1,28 Den erkündigen wir und ermahnen alle Menschen und lehren alle Menschen in aller Weisheit, damit wir einen jeden Menschen in Christus vollkommen machen. 1,29 Dafür mühe ich mich auch ab und ringe in der Kraft dessen, der in mir kräftig wirkt (Kol. 1,27-29).

Das Evangelium ist eine Botschaft über Christi Liebe und wie er allein uns von Schuld befreit und uns in das Ebenbild Christ verwandelt. Wie Paulus der Gemeinde in Philippi schrieb: Unser Bürgerrecht aber ist im Himmel; woher wir auch erwarten den Heiland, den Herrn Jesus Christus, 3,21 der unsern nichtigen Leib verwandeln wird, dass er gleich werde seinem verherrlichten Leibe nach der Kraft, mit der er sich alle Dinge untertan machen kann (Phil. 3,20-21).

Das Evangelium ist in der Tat etwas zum Feiern. Sünde und Tod können uns nicht von Gott trennen. Wir sollen verändert werden. Unsere verherrlichten Leiber werden nicht verwesen, werden keine Nahrung mehr benötigen, werden nicht mehr alt oder runzlig werden. Wir werden wie Christus in machtvollen Geistleibern auferweckt werden. Mehr als das ist einfach noch nicht bekannt. Wie Johannes schrieb: Meine Lieben, wir sind schon Gottes Kinder; es ist aber noch nicht offenbar geworden, was wir sein werden. Wir wissen aber: wenn es offenbar wird, werden wir ihm gleich sein; denn wir werden ihn sehen, wie er ist (1 Joh. 3,2).

autorius Josephas Tkachas


PDFPaslaptys ir paslaptys