Garso
Tai nėra sąžininga!
Jėzus nešiojo nei kardą, nei ietį. Už jo nebuvo armijos. Vienintelis jo ginklas buvo burna, ir tai, kas jį pribloškė, buvo jo žinia. Jis žmones taip supykdė, kad jie norėjo jį nužudyti. Jo pranešimas buvo ne tik neteisingas, bet ir pavojingas. Tai buvo slegianti. Tai grasino sužlugdyti socialinę judaizmo santvarką. Bet kokią žinią religinė valdžia galėjo taip supykdyti, kad nužudė savo nešėją?
Viena mintis, galinti supykdyti religinius lyderius, yra Mato 9:13: „Aš atėjau kviesti nusidėjėlių, o ne teisiųjų“. Jėzus turėjo gerų naujienų nusidėjėliams, tačiau daugelis tų, kurie manė, kad jie yra geri, pastebėjo, kad Jėzus pranešė blogą naujieną. Jėzus pakvietė paleistuves ir muitininkus į Dievo karalystę, o geriesiems tai nepatiko. „Tai nesąžininga“, – gali pasakyti jie. „Mes taip sunkiai dirbome, kad būtume geri, tad kodėl jie negali patekti į karalystę nepabandę? Jei nusidėjėliai neprivalo likti lauke, tai nesąžininga!
Daugiau nei sąžininga
Dievas yra daugiau nei teisingas. Jo malonė pranoksta viską, ką mes galėtume uždirbti. Dievas yra dosnus, pilnas malonės, pilnas gailestingumo, pilnas meilės mums, nors mes to nenusipelnėme. Tokia žinia trikdo religinę valdžią ir visus, kurie sako, kad kuo daugiau bandai, tuo daugiau gauni; jei padarysi geriau, gausi geresnį atlyginimą. Religinėms valdžios institucijoms patinka tokia žinia, nes ji palengvina žmonių motyvaciją stengtis, daryti teisingai ir teisingai gyventi. Bet Jėzus sako: Ne taip.
Jei patys iškasėte tikrai gilią duobę, jei vėl ir vėl suklaidinote, jei buvote blogiausias nusidėjėlis, jums nereikia išeiti iš duobės, kad būtumėte išgelbėtas. Dievas paprasčiausiai tau atleidžia dėl Jėzaus. Jūs neprivalote to uždirbti, tik Dievas tai daro. Jūs tiesiog turite tuo patikėti. Viskas, ką jums reikia padaryti, tai pasitikėti Dievu, laikykitės jo žodžio: Atleista jūsų milijonų skola.
Matyt, kai kuriems žmonėms tokia žinutė atrodo bloga. „Žiūrėk, aš taip stengiausi išlipti iš duobės, – galite pasakyti, – ir aš beveik išlipau. O dabar tu man sakai, kad „tie“ ištraukiami tiesiai iš duobės, net nebandant? Tai nesąžininga!"
Ne, malonė nėra „teisinga“, tai malonė, dovana, kurios mes nenusipelnėme. Dievas gali būti dosnus, su kuo nusprendžia būti dosnus, ir gera žinia yra ta, kad Jis visiems siūlo savo dosnumą. Tai teisinga ta prasme, kad ji skirta visiems, nors tai reiškia, kad jis vieniems atleidžia didelę skolą, o kitiems mažesnę – visiems vienoda tvarka, nors reikalavimai skirtingi.
Parabolė apie sąžiningą ir nesąžiningą
Mato 20 skyriuje yra palyginimas apie darbininkus vynuogyne. Vieni gavo būtent tai, ką sutiko, kiti – daugiau. Dabar visą dieną dirbę vyrai sakė: „Tai nesąžininga. Mes dirbome visą dieną, ir nėra teisinga mums mokėti tiek pat, kiek dirbo mažiau“ (plg. 12 eil.). Tačiau visą dieną dirbę vyrai gavo būtent tai, dėl ko buvo susitarę prieš pradėdami darbą (4 eilutė). Jie niurzgėjo tik todėl, kad kiti gavo daugiau, nei buvo teisinga.
Ką pasakė vynuogyno valdovas? „Ar aš neturiu galios daryti taip, kaip noriu su tuo, kas man priklauso? Ar kreivai žiūrite, nes aš toks geras?“ (15 eil.). Vynuogyno valdovas pasakė, kad duos jiems teisingą dienos atlyginimą už sąžiningą dienos darbą, ir jis tai padarė, tačiau darbuotojai skundėsi. Kodėl? Nes jie lygino save su kitais ir buvo mažiau palankūs. Jie turėjo vilčių ir buvo nusivylę.
Bet vynuogyno valdovas vienam iš jų tarė: „Aš tau nieko blogo nedarau. Jei manote, kad tai neteisinga, problema yra jūsų lūkesčiai, o ne tai, ką iš tikrųjų gavote. Jei nebūčiau tiek daug sumokėjęs tiems, kurie atėjo vėliau, būtum patenkintas tuo, ką tau daviau. Problema yra jūsų lūkesčiai, o ne tai, ką aš padariau. Jūs kaltinate mane blogu vien todėl, kad buvau toks geras kitam“ (plg. 13-15 eil.).
Kaip į tai reaguotumėte? Ką pagalvotumėte, jei jūsų vadovas skirtų premiją naujausiems bendradarbiams, bet ne seniems, ištikimiems darbuotojams? Tai nebūtų labai naudinga moralei, ar ne? Bet Jėzus čia nekalba apie premijas – jis kalba apie Dievo karalystę šiame palyginime (1 eilutė). Palyginimas atspindi tai, kas atsitiko Jėzaus tarnystėje: Dievas davė išgelbėjimą žmonėms, kurie nelabai stengėsi, o religinė valdžia pasakė: „Tai nesąžininga. Jūs neturite būti jiems toks dosnus. Mes bandėme, o jie mažai padarė.“ Jėzus atsakė: „Aš skelbiu gerą naujieną nusidėjėliams, o ne teisiesiems.“ Jo mokymas grasino sugriauti įprastą motyvą būti geram.
Ką tai turi bendro su mumis?
Galbūt norėsime patikėti, kad dirbę visą dieną ir nešdami dienos krūvį bei šilumą, esame nusipelnę gero atlygio. Mes to nedarome. Nesvarbu, kiek laiko buvote bažnyčioje ar kiek aukų paaukojote; tai nieko, palyginti su tuo, ką mums duoda Dievas. Paulius dėjo daugiau pastangų nei mes visi; jis aukojo daugiau už Evangeliją, nei mes suprantame, bet visa tai jis laikė Kristaus praradimu. Tai buvo niekas.
Laikas, kurį praleidome bažnyčioje, nėra skirtas Dievui. Mūsų atliktas darbas neprieštarauja tam, ką jis gali padaryti. Net geriausiu pavidalu esame nenaudingi tarnai, kaip sakoma kitame palyginime (Lk. 17, 10). Jėzus nupirko visą mūsų gyvenimą; jis turi sąžiningas pretenzijas į kiekvieną mintį ir poelgį. Jokiu būdu negalime jam duoti nieko daugiau – net jei darome viską, ką jis liepia.
Iš tikrųjų esame panašūs į darbuotojus, kurie dirbo tik valandą ir gaudavo visą darbo dieną. Mes vos nepradėjome ir sumokėjome, lyg būtume padarę ką nors naudingo. Ar tai teisinga? Galbūt mes neturėtume to užduoti. Jei nuosprendis yra mūsų naudai, neturėtume ieškoti antros nuomonės!
Ar matome save kaip žmones, kurie ilgai ir sunkiai dirbo? Ar manome, kad uždirbome daugiau, nei gauname? Arba matome save kaip žmones, gaunančius nepelnytą dovaną, nesvarbu, kiek ilgai dirbome? Tai yra minties maistas.
autorius Josephas Tkachas
