Garso
Mes nesame vieni
Žmonės bijo būti vieni - emociškai ir fiziškai. Todėl vienišų kalinimas kalėjimuose laikomas viena blogiausių bausmių. Psichologai sako, kad baimė būti vienam daro žmones nesaugiais, nerimaujančiais ir prislėgtais.
Dievas Tėvas apie tai žinojo ir todėl nuolat ramino žmones, kad jie nėra vieni. Jis buvo su jais (Izaijo 43,1-3), jis jiems padėjo (Izaijo 41,10) ir jis jos nepaliks (5. Mozė 31,6). Žinia buvo aiški: mes ne vieni.
Norėdamas pabrėžti šią žinią, Dievas atsiuntė į žemę savo sūnų Jėzų. Jėzus ne tik atnešė išgydymą ir išgelbėjimą sudužusiam pasauliui, bet ir buvo vienas iš mūsų. Jis iš pirmų lūpų suprato, ką mes išgyvename, nes gyveno tarp mūsų (Hebrajams 4,15). Žinia buvo aiški: mes ne vieni.
Kai atėjo Dievo nustatytas laikas Jėzui užbaigti savo žemiškąją tarnystę ant kryžiaus, Jėzus norėjo, kad Jo mokiniai žinotų, kad net jei Jis juos paliktų, jie nėra vieni (Jn 1).4,15-21). Šventoji Dvasia dar kartą sustiprintų šią žinią: Mes nesame vieni.
Mes priimame Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią, kai jie mus priėmė ir taip tampa dieviškosios apvaizdos dalimi. Dievas patikina, kad mums nereikia bijoti būti vieni. Jei išsigimstame dėl skyrybų ar išsiskyrimo, nesame vieniši. Jei jaučiamės tušti ir vieniši, nes praradome mylimą žmogų, mes nesame vieniši.
Jei jaučiame, kad visi yra prieš mus dėl melagingų gandų, mes nesame vieniši. Kai jaučiamės nevertingi ir nenaudingi, nes negalime rasti darbo, nesame vieniši. Jei jaučiamės nesuprasti, nes kiti sako, kad turime netinkamus elgesio motyvus, nesame vieniši. Kai jaučiamės silpni ir bejėgiai, nes sergame, nesame vieniši. Jei jaučiamės nesėkmingi, nes žlugome, nesame vieniši. Kai jaučiame, kad šio pasaulio našta mums per sunki, nesame vieniši.
Šio pasaulio dalykai gali mus priblokšti, bet Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia visada yra su mumis. Jie skirti ne tam, kad panaikintų mūsų sunkias aplinkybes, o tam, kad nuramintų, kad ir kokius slėnius turėtume eiti, nesame vieni. Jie mus veda, veda, neša, stiprina, supranta, guodžia, padrąsina, pataria ir vaikšto su mumis kiekviename mūsų gyvenimo kelio žingsnyje. Jie neatstums mūsų rankų ir neapleis. Šventoji Dvasia gyvena mumyse, todėl niekada neturime jaustis vieniši (1. korintiečiai 6,19), tada: Mes ne vieni!
pateikė Barbara Dahlgren
