Jėzus vakar, šiandien ir amžinai

Kartais Kalėdų šventę, Dievo Sūnaus Įsikūnijimą, artėjame su tokiu entuziazmu, kad leidžiame Adventui, laikui, kai prasideda krikščioniškieji bažnytiniai metai, nublankti į antrą planą. Advento laikotarpis, apimantis keturis sekmadienius, šiemet prasideda lapkričio 29 d. ir skelbia Kalėdas – Jėzaus Kristaus gimimo šventę. Terminas „adventas“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „adventus“ ir reiškia „atėjimas“ arba „atvykimas“. Advento metu švenčiami trys Jėzaus „atėjimai“ (paprastai atvirkštine tvarka): ateitis (Jėzaus sugrįžimas), dabartis (Šventojoje Dvasioje) ir praeitis (Jėzaus įsikūnijimas/gimimas).

Dar geriau suprantame Advento prasmę, kai galvojame, kaip šie trys atėjimai yra susiję vienas su kitu. Kaip sakė rašytojas hebrajams: „Jėzus Kristus tas pats vakar, šiandien ir per amžius“ (Hebrajams 1 Kor.3,8). Jėzus atėjo kaip žmogus, įsikūnijęs (vakar), yra mumyse per Šventąją Dvasią (šiandien) ir sugrįš (amžinai) kaip karalių Karalius ir viešpačių Viešpats. Kitas būdas pažvelgti į tai yra susijęs su Dievo karalyste. Jėzaus įsikūnijimas atnešė žmogui Dievo karalystę (vakar); jis pats kviečia tikinčiuosius įžengti ir dalyvauti toje karalystėje (šiandien); o sugrįžęs apreikš visai žmonijai jau egzistuojančią Dievo karalystę (amžinai).

Jėzus panaudojo keletą palyginimų, kad paaiškintų karalystę, kurią ruošėsi įkurti: palyginimą apie sėklą, kuri auga nematomai ir tyliai (Morkus 4,26-29), kuris išauga iš garstyčių sėklos, kuri išdygsta iš mažos sėklos ir išauga į didelį krūmą (Mark 4,30-32), taip pat raugo, kuris išrūgina visą tešlą (Mt 13,33). Šie palyginimai rodo, kad Dievo karalystė buvo atnešta į žemę kartu su Jėzaus įsikūnijimu ir tebėra tikrai ir šiandien. Jėzus taip pat pasakė: „Jei aš išvarysiu piktąsias dvasias Dievo Dvasia [ką ji padarė], tai Dievo karalystė atėjo pas jus“ (Mato 1).2,28; Lukas 11,20). Pasak jo, Dievo karalystė yra dabar, o jos įrodymai užfiksuoti jo egzorcizme ir kituose geruose bažnyčios darbuose.
 
Dievo galia nuolat pasireiškia per tikinčiųjų, gyvenančių Dievo karalystės tikrovėje, galią. Jėzus Kristus yra bažnyčios galva, toks buvo vakar, yra šiandien ir bus per amžius. Kaip Dievo karalystė buvo Jėzaus tarnystėje, dabar ji yra (nors dar ne tobula) jo bažnyčios tarnyboje. Jėzus Karalius yra tarp mūsų; jo dvasinė galia gyvena mumyse, net jei jo karalystė dar nėra visiškai veiksminga. Martynas Liuteris palygino, kad Jėzus surišo šėtoną, nors ir ilga grandine: „[...] jis [šėtonas] negali padaryti daugiau, kaip tik blogą šunį grandinėje; jis gali loti, lakstyti pirmyn ir atgal, plėšyti grandinę“.

Dievo karalystė atsiras visu savo tobulumu – tai yra „amžinasis dalykas“, kurio mes tikimės. Žinome, kad negalime pakeisti viso pasaulio čia ir dabar, kad ir kaip stengtumėmės atspindėti Jėzų savo gyvenime. Tik Jėzus gali tai padaryti, ir jis tai padarys visoje šlovėje, kai grįš. Jei Dievo karalystė jau yra tikrovė dabartyje, ji tik ateityje taps tikrove visu savo tobulumu. Jei jis šiandien vis dar iš esmės paslėptas, jis bus visiškai atskleistas, kai sugrįš Jėzus.

Paulius dažnai kalbėjo apie Dievo karalystę jos ateities prasme. Jis perspėjo apie viską, kas gali sutrukdyti mums „paveldėti Dievo karalystę“ (1. korintiečiai 6,9-10 ir 15,50; galatai 5,21; Efeziečiams 5,5). Kaip dažnai galima matyti iš jo žodžių pasirinkimo, jis nuolat tikėjo, kad Dievo karalystė bus įgyvendinta laikų pabaigoje (1 Tes. 2,12; 2 Tes 1,5; Kolosiečiai 4,11; 2. Timotiejus 4,2 ir 18). Tačiau jis taip pat žinojo, kad kur bebūtų Jėzus, jo karalystė jau egzistuoja, net ir tame, ką jis pavadino „šiuo metu nedoru pasauliu“. Kadangi Jėzus gyvena mumyse čia ir dabar, tai Dievo karalystė jau yra, o, anot Pauliaus, mes jau turime pilietybę dangaus karalystėje (filipiečiai 3,20).

Apie Adventą taip pat kalbama apie mūsų išganymą, kuris Naujajame Testamente minimas trimis laikais: praeities, dabarties ir ateities. Mūsų praeities išgelbėjimas simbolizuoja praeitį. Tai atnešė Jėzus per pirmąjį jo atėjimą - per savo gyvenimą, mirtį, prisikėlimą ir pakylėjimą. Dabar mes patiriame dabartį, kai Jėzus mumyse gyvena ir kviečia dalyvauti jo darbe Dievo karalystėje (dangaus karalystėje). Ateitis reiškia tobulą išpirkimo įvykdymą, kuris ateis pas mus, kai Jėzus grįš visiems pamatyti ir Dievas bus viskas visame kame.

Įdomu pastebėti, kad Biblija pabrėžia regimą Jėzaus pasirodymą per pirmąjį ir paskutinįjį atėjimą. Tarp „vakar“ ir „amžinojo“ dabartinis Jėzaus atėjimas yra nematomas, nes matome jį vaikštantį, kitaip nei pirmojo amžiaus gyvuosius. Bet kadangi mes dabar esame Kristaus ambasadoriai (2. korintiečiai 5,20), esame pašaukti ginti Kristaus ir jo karalystės tikrovę. Net jei Jėzus nėra matomas, mes žinome, kad jis yra su mumis ir niekada mūsų neapleis ir neapleis. Mūsų bendražmogiai gali jį atpažinti mumyse. Esame raginami parodyti karalystės šlovę fragmentiškai, suteikiant vietos Šventosios Dvasios vaisiui, kuris mus persmelktų, ir paklusdami naujajam Jėzaus įsakymui mylėti vieni kitus (Jn 1).3,34-vienas).
 
Kai suprantame, kad Adventas yra centre, kad Jėzus yra vakar, šiandien ir amžinai, mes geriau suprantame tradicinį keturių žvakių pavidalo motyvą, kuris yra prieš Viešpaties atėjimo laiką: viltį, ramybę, džiaugsmą ir meilė. Būdamas Mesijas, apie kurį kalbėjo pranašai, Jėzus yra tikrasis vilties, kuri suteikė jėgų Dievo tautai, įsikūnijimas. Jis atėjo ne kaip karys ar pavergęs karalius, bet kaip taikos princas, norėdamas parodyti, kad tai Dievo planas atnešti taiką. Džiaugsmo motyvas rodo džiaugsmingą mūsų Gelbėtojo gimimo ir sugrįžimo laukimą. Dievas yra meilė. Tas, kuris yra Meilė, mylėjo mus vakar (prieš pasaulio įkūrimą) ir toliau (individualiai ir intymiai) tai daro ir šiandien, ir amžinai.

Aš meldžiuosi, kad Advento sezonas būtų pripildytas Jėzaus vilties, ramybės ir džiaugsmo jums ir kad Šventosios Dvasios jėga jums kasdien būtų priminta, kaip jis jus myli.

Pasitikėjimas Jėzumi vakar, šiandien ir amžinai,

Josifas Tkachas

Präsident
TARPTAUTINĖ GRACIJŲ BENDRIJA

Adventas: Jėzus vakar, šiandien ir per amžius