Akimirkinė laimė

Kai pamačiau šią mokslinę laimės formulę „Psychology Today“ straipsnyje, aš juokiausi garsiai:

Nors ši absurdiška formulė suteikė trumpalaikę laimę, ji nesukėlė ilgalaikio džiaugsmo. Prašau nesupraskite to neteisingai; Man patinka geras juokas, kaip ir visi kiti. Štai kodėl aš vertinu Karlo Bartho teiginį: „Juokis; yra arčiausiai Dievo malonės. „Nors ir laimė, ir džiaugsmas gali priversti mus juoktis, tarp jų yra didelis skirtumas. Skirtumas, kurį patyriau prieš daugelį metų, kai mirė mano tėvas (mes pavaizduoti kartu dešinėje). Žinoma, aš neapsidžiaugiau tėvo mirtimi, bet mane guodė ir padrąsino džiaugsmas, kai žinojo, kad amžinybėje jis išgyvena naują Dievo artumą. Mintis apie šią didingą tikrovę tęsėsi ir suteikė man džiaugsmo. Priklausomai nuo vertimo, Biblijoje žodžiai laimingi ir laimingi vartojami apie 30 kartų, o džiūgauti ir džiaugtis – daugiau nei 300 kartų. Senajame Testamente hebrajiškas žodis Sama (išvertus džiūgauti, džiaugtis ir džiaugtis) vartojamas įvairiems žmogaus potyriams, tokiems kaip seksas, santuoka, vaikų gimimas, derlius, pergalė ir vyno gėrimas (Giesmių giesmė). 1,4 ; Patarlės 05,18; 11 psalmė3,9; Izaijas 9,3 ir 10 psalmė4,15). Naujajame Testamente graikiškas žodis chara pirmiausia vartojamas norint išreikšti džiaugsmą Dievo atpirkimo veiksmu, Jo Sūnaus atėjimu (Lk. 2,10) ir Jėzaus prisikėlimas (Lk 24,41). Skaitydami jį Naujajame Testamente suprantame, kad žodis džiaugsmas yra daugiau nei jausmas; tai krikščionio savybė. Džiaugsmas yra dalis vaisių, kuriuos sukuria Šventoji Dvasia.

Mes gerai žinome džiaugsmą, kurį randame iš gerų darbų, susijusių su palyginimais apie pasiklydusią avį, pamestą monetą ir sūnų palaidūną (Luko 1 Kor.5,2-24) žr. Atkurdami ir sutaikydami tai, kas buvo „prarasta“, čia matome pagrindinę figūrą, įkūnijančią Dievą Tėvą kaip džiaugsmą. Šventasis Raštas taip pat mus moko, kad tikram džiaugsmui įtakos neturi išorinės aplinkybės, tokios kaip skausmas, sielvartas ir praradimas. Džiaugsmas gali lydėti kančias dėl Kristaus (kolosiečiams 1,24) esamas. Net ir baisių kančių ir nukryžiavimo gėdos akivaizdoje Jėzus patiria didelį džiaugsmą (Hebrajams 1 Kor.2,2).

Žinodami amžinybės tikrovę, daugelis iš mūsų rado tikrą džiaugsmą net tada, kai turėjome atsisveikinti su mylimu žmogumi. Tai tiesa, nes tarp meilės ir džiaugsmo yra nenutrūkstamas ryšys. Tai matome iš Jėzaus žodžių, kai jis apibendrino savo mokymus savo mokiniams: „Visa tai sakau jums, kad mano džiaugsmas būtų jums pilnas ir jūsų džiaugsmas būtų pilnas. Taip pat yra mano įsakymas: mylėkite vieni kitus, kaip aš jus mylėjau“ (Jn 15,11-12). Augant Dievo meilei, auga ir mūsų džiaugsmas. Iš tiesų, visi Šventosios Dvasios vaisiai auga mumyse, kai augame meilėje.

Savo laiške Filipų bažnyčiai, rašytame Pauliui kalinant Romoje, Paulius padeda suprasti skirtumą tarp laimės ir džiaugsmo. Šiame laiške jis 16 kartų pavartojo žodžius džiaugsmas, džiaugsmas ir džiaugsmas. Aš aplankiau daugybę kalėjimų ir sulaikymo centrų ir paprastai ten nerasite laimingų žmonių. Tačiau Paulius, įkalintas kalėjime, jautė džiaugsmą nežinodamas, gyvens ar mirs. Dėl savo tikėjimo Kristumi Paulius norėjo pamatyti savo aplinkybes tikėjimo akimis visai kitoje šviesoje nei dauguma žmonių. Atkreipkite dėmesį, ką jis pasakė filipiečiams 1,12-14 rašė:

„Mano brangūs broliai! Noriu, kad žinotumėte, kad mano sulaikymas nesutrukdė Evangelijos sklaidai. Kita vertus! Dabar visiems mano sargybiniams čia ir kitiems teismo dalyviams tapo aišku, kad esu įkalintas tik todėl, kad tikiu Kristų. Be to, per mano įkalinimą daugelis krikščionių įgavo naujos drąsos ir pasitikėjimo. Dabar jie be baimės ir nedrąsiai skelbia Dievo žodį“.

Šie galingi žodžiai kilo iš vidinio džiaugsmo, kurį Paulius patyrė nepaisant aplinkybių. Jis žinojo, kas jis yra Kristuje ir kas Kristus jame. Filipiečiams 4,11-13 jis rašė:

„Tai sakau ne norėdamas atkreipti jūsų dėmesį į mano poreikį. Juk išmokau susigyventi visose gyvenimo situacijose. Nesvarbu, ar turiu mažai, ar daug, esu gerai susipažinęs su abiem, todėl galiu susidoroti su abiem: galiu būti sotus ir badauti; Aš galiu pritrūkti ir galiu turėti perteklius. Visa tai galiu padaryti per Kristų, kuris man suteikia galios ir stiprybės“.

Laimės ir džiaugsmo skirtumą galime apibendrinti įvairiais būdais.

• Laimė yra laikina, dažnai momentinė ar trumpalaikio pasitenkinimo rezultatas. Džiaugsmas yra amžinas ir dvasingas, raktas suvokti, kas yra Dievas ir ką jis padarė, ką jis daro ir darys.
• Nes laimė priklauso nuo daugelio veiksnių. Jis yra trumpalaikis, pagilintas ar subrendęs. Džiaugsmas vystosi augant santykiuose su Dievu ir vienas su kitu.
• Laimė atsiranda dėl laikinų, išorinių įvykių, stebėjimų ir veiksmų. Džiaugsmas slypi jumyse ir ateina iš Šventosios Dvasios darbo.

Kadangi Dievas sukūrė mus bendravimui su savimi, niekas kitas negali patenkinti mūsų sielos ir suteikti mums ilgalaikio džiaugsmo. Tikėjimu Jėzus gyvena mumyse, o mes jame. Kadangi nebegyvename sau, galime džiaugtis visomis aplinkybėmis, net ir kentėdami (Jokūbas 1,2), susijungdami su Jėzumi, kuris kentėjo už mus. Nepaisant didelių kančių kalėjime, Paulius rašė filipiečiams 4,4: "Džiaukis, kad priklausai Jėzui Kristui. Ir aš noriu dar kartą pasakyti: Džiaukis!"

Jėzus mus pakvietė gyventi, kad atsiduotų už kitus. Šiame gyvenime yra iš pažiūros paradoksalus teiginys: „Kas bet kokia kaina išgelbės savo gyvybę, tas ją praras, o kas už mane atiduos savo gyvybę, laimės ją amžiams“ (Mt 1).6,25). Kaip žmonės, mes dažnai praleidžiame valandas ar dienas mažai galvodami apie Dievo šlovę, meilę ir šventumą. Bet esu tikras, kad pamatę Kristų pilnoje Jo šlovėje, sudėję galvas sakysime: „Kaip aš galėjau skirti tiek dėmesio kitiems dalykams?

Mes dar nematome Kristaus taip aiškiai, kaip norėtume. Taip sakant, gyvename lūšnynuose ir sunku įsivaizduoti vietas, kuriose niekada nebuvome. Esame per daug užsiėmę bandydami išgyventi lūšnyne, kad patektume į Dievo šlovę (žr. mūsų straipsnį Išganymo džiaugsmas). Amžinybės džiaugsmas leidžia suprasti šio gyvenimo kančias kaip galimybes gauti malonę, pažinti Dievą ir giliau Juo pasitikėti. Dar labiau vertiname amžinybės džiaugsmus, kai kovojame su nuodėmės vergija ir visais šio gyvenimo sunkumais. Patyrę savo fizinio kūno skausmą, dar labiau vertinsime pašlovintus kūnus. Tikiu, kad todėl Karlas Bartas pasakė: „Džiaugsmas yra paprasčiausia dėkingumo forma.“ Galime būti dėkingi, kad džiaugsmas buvo sukurtas prieš Jėzų. Ji leido Jėzui ištverti kryžių. Lygiai taip pat ir džiaugsmas buvo pastatytas prieš mus.

Josifas Tkachas
TARPTAUTINIS GRACE COMMUNION prezidentas

Akimirka laimė prieš ilgalaikį džiaugsmą