Garso
Dievo meilės gyvenimas
Koks yra pagrindinis žmogaus poreikis? Ar gali žmogus gyventi be meilės? Kas atsitinka, kai žmogus nėra mylimas? Kokia yra nemeilės priežastis? Į šiuos klausimus atsakoma šiame pamoksle, pavadintame: Gyventi Dievo meile!
Noriu pabrėžti, kad patikimas ir patikimas gyvenimas neįmanomas be meilės. Meilėje mes atrandame tikrąjį gyvenimą. Meilės kilmė randama Dievo Trejybėje. Prieš laikų pradžią, amžinybėje, kuri buvo gerokai prieš laiko sutvėrimą Dievo Žodžiu, Žodis egzistavo su Dievu. Dievas Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra meilės šaltinis, viena būtybė trijuose asmenimis, kurie vienas su kitu palaiko tobulą, dievišką ryšį. Šioje vienybėje Dievas gyveno absoliučioje harmonijoje, o meilė yra ne tik jo esmė, bet ir gyvenimo būdas.
Kai kalbame apie santykius Naujajame Testamente, mes kalbame apie Dievą Tėvą ir Jo Sūnų Jėzų Kristų. Nors niekas nemato Tėvo, žmonės matė Jėzų jam gyvenant. Jėzus buvo Dievo meilės išraiška, kuri yra tokia didelė, kad jis paaukojo savo gyvybę už žmones ant kryžiaus. Jėzus parodė mums praktinę meilę savo santykiuose, paklusdamas savo Tėvui ir gailestingas mums, žmonėms. Šios tiesos santrauką randame:
1. Jonas 4,7-10 Eberfeldo Biblija „Mylimieji, mylėkime vieni kitus! Nes meilė yra iš Dievo; ir kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. Kas nemyli, tas neatpažino Dievo, nes Dievas yra meilė. Dievo meilė mums atsiskleidė tuo, kad Dievas atsiuntė savo viengimį Sūnų į pasaulį, kad mes gyventume per jį. Čia yra meilė: ne tai, kad mes mylėjome Dievą, bet kad Jis pamilo mus ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes“.
Negalime pažinti Dievo, kas jis yra ir į ką jis panašus, kol nepažinome jo iš jo malonės. Kad pažintume tikrąjį Dievą, mums reikia Šventosios Dvasios. Kai mumyse yra Šventoji Dvasia, mes gyvename dieviškoje prigimtyje. Priešingu atveju, kaip ir Adomas, ir toliau gyventume pagal žmogiškąją kūnišką prigimtį. Toks gyvenimas paženklintas nuodėmės ir ribotas. Tai gyvenimas, paženklintas mirties. Tai labai reikšmingas skirtumas mūsų žmonijai. Jis mums parodo, ar tikrai gyvename ir darome tai dieviškoje meilėje, jo prigimtyje, ar apgaudinėjame save kažkuo, kas netiesa. Apaštalas Paulius apie tai kalba:
Romėnai 8,8-11 „Bet tie, kurie yra kūniški, tai yra, gyvena pagal žmogaus prigimtį, negali patikti Dievui. Bet tu esi ne kūniškas, o dvasinis (nuo tavo atgimimo, nuo tavo krikšto), nes jumyse gyvena Dievo Dvasia. Bet kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra Jo. Bet jei Kristus yra jumyse, kūnas mirė dėl nuodėmės, o dvasia yra gyvybė dėl teisumo. Bet jei jumyse gyvena Dvasia to, kuris prikėlė Jėzų iš numirusių, tai tas, kuris prikėlė iš numirusių Kristų, atgaivins ir jūsų mirtinguosius kūnus savo jumyse gyvenančia Dvasia“.
Šios eilutės aiškiai parodo, kad vienybė, triasmenio Dievo meilė turi gyventi mumyse, kad galėtume pasakyti, kad esame tikrai gyvi. Jei gyvename meilės vienybėje, bendrystėje su Dievu, atitinkame šiame pamoksle gvildentą temą: gyventi Dievo meile!
Meilės sąlyga
Meilė yra Dvasios vaisiaus šerdis, kaip aprašyta laiške korintiečiams. Be meilės, be Dievo būčiau kaip skambantis žalvaris ar skambantis cimbolas. Jei žinočiau visas paslaptis ir turėčiau tvirtą tikėjimą kilnoti kalnus, bet neturėčiau meilės, būčiau niekas. Tai taip pat Pauliaus įžvalga:
1. Korintiečiams 13,4-8 „Meilė yra kantri ir maloni, meilė nepavydi, meilė nesivelia į išdykimą, nesipučia, nesielgia netinkamai, neieško savo, neleidžia sau būti susijaudinęs, jis neskaičiuoja blogio Taip, jis nesidžiaugia neteisybe, bet džiaugiasi tiesa; ji viską ištveria, viskuo tiki, visko tikisi, viską toleruoja. Meilė niekada nesibaigia"
Šie persekiojantys žodžiai patvirtinami paskutiniame sakinyje:
1. Korintiečiams 13,13 „Bet dabar tikėjimas, viltis, meilė – tai trys; bet meilė yra didžiausia tarp jų"
Jame pabrėžiama didžiulė meilės svarba, kuri peržengia tikėjimą ir viltį. Norėdami gyventi Dievo meilėje, laikomės Dievo Žodžio:
1. Jonas 4,16-21 „Ir mes pažinome ir įtikėjome ta meile, kurią Dievas turi mums: Dievas yra meilė; o kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve ir Dievas jame. Tuo meilė yra tobula su mumis, kad teismo dieną turėtume laisvę kalbėti. nes koks jis yra, tokie ir mes šiame pasaulyje. Meilėje nėra baimės, bet tobula meilė išvaro baimę. Nes baimė laukia bausmės; bet kas bijo, nėra tobulas meilėje. Mylėkime, nes jis pirmas mus pamilo. Jei kas sako: „Aš myliu Dievą“, o nekenčia savo brolio, tas melagis. Nes kas nemyli savo brolio, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nemato. Ir mes turime tokį jo įsakymą, kad kas myli Dievą, mylėtų ir savo brolį“.
Dievas yra mylintis Dievas net ir be mūsų, žmonių. Jei elgiamės bedieviškai, t. y. nemeiliai ir negailestingai, Dievas vis tiek lieka mums ištikimas. Jo gyvenimo būdo išraiška – mylėti visus žmones. Jėzus davė mums pavyzdį savo gyvenimu, kad galėtume sekti jo pėdomis ir daryti tai, ko Jis iš mūsų tikėjosi. Esame raginami mylėti savo artimą, tai ne galimybė patiems nuspręsti, ar norime tai padaryti patys, o lemiama sąlyga. Jėzus sako:
Markas 12,29-31 Didžiausias įsakymas yra toks: Klausyk, Izraeli, Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats, ir mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visu protu ir visas tavo jėgas. Kitas yra toks: mylėk savo artimą kaip save patį. Nėra didesnio įsakymo už šį.
Mūsų meilės išraiška apima visas Dievo suteiktas dovanas, talentus ir sugebėjimus. Su jais turėtume dirbti, tarnauti ir duoti daug vaisių. Mes visą gyvenimą mokomės Dievo darbe. Savo meilės dėka Jėzus mūsų gyvenime padaro įmanomas tai, ko negalime pasiekti patys. Įsisąmoninkite vėl ir vėl ir leiskite šiems žodžiams prasiskverbti į jūsų švelnią širdį.
Motiejus 25,40 „Iš tiesų sakau jums: kiek tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, tai padarėte man“.
Dievo meilės gyvenimas
Taigi tai yra gyvenimas Dievo meilėje. Anksčiau buvau sėkmingas restorano savininkas ir mėgau aptarnauti daug malonių svečių kartu su žmona ir darbuotojais. Ši visapusiška paslauga mums atnešė nuopelnus, daug džiaugsmo ir gražių santykių. Kai nusprendėme eiti savo gyvenimo keliu intymiuose, širdį keičiančiame santykyje su Dievu, palikome restoranų industriją, o kartu ir daugybę patogumų bei sunkumų. Radau naują veiklos sritį vyno ir stipriųjų gėrimų įmonės lauko pardavimų srityje. Per kitus 25 metus patyriau pakilimų ir nuosmukių, žinodamas, kad didesni išbandymai dažnai būna lydimi dieviškų palaiminimų. Taip ir patyriau šiuos metus. Darbe įveikiau patarlės papildomą mylią. Aš meldžiausi ir vėlyvą vakarą kalbėjausi su nepagydomai sergančiais klientais, kad užsiimčiau labdara ir tarnaučiau tokiu būdu. Buvau pasiruošęs ištverti, išklausyti, imtis veiksmų visur, kur tik reikia vyro ar moters. Atėjo laikas išreikšti dėkingumą.
Ar visos šios pastangos ir nenuilstantis įsipareigojimas man ką nors davė? Šioje gyvenimo kelionėje mane lydėjo Dievo palaima, už kurią esu dėkingas iš visos širdies. Mūsų santuokiniai santykiai ir santykiai su Jėzumi, bažnyčios galva, vaisingai išaugo. Ar tai gali paskatinti jus panaudoti savo gebėjimus ir galimybes, kad Dievo meilė gyventų per jus?
Esu įsitikinęs, kad jūsų gyvenime yra patirčių, kurios vienas kitą padrąsina. Ar esate pasirengęs melstis už brolius ir seseris bei žmones pasaulyje? Ar norite, kad jie atvira širdimi priimtų ir priimtų Dievo Žodį per Šventąją Dvasią? Ar palaikysite juos, kad ir jie galėtų gyventi šiltame santykyje su Jėzumi ir jo Tėvu – meilėje? Ar norėtumėte būti Jėzaus Kristaus ambasadoriumi, pašauktu skelbti gerąją naujieną, naudodamas savo asmeninius įgūdžius kasdieniame gyvenime? Laiške Efeziečiams randame atsakymą, kuriame apibendrinta tai, ką aptarėme.
Efeziečiams 2,4-10 „Bet Dievas, turtingas gailestingumo, didele meile, kuria mus mylėjo, net kai buvome mirę nuodėmėms, atgaivino mus su Kristumi – malone esate išgelbėti –; Jis mus kartu su juo prikėlė ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje, kad ateinančiais amžiais savo gailestingumu mums Kristuje Jėzuje parodytų nepaprastus savo malonės turtus. Nes jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą ir tai ne iš jūsų: tai Dievo dovana, o ne darbais, kad niekas nesigirtų. Nes mes esame jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paruošė, kad jais vaikščiotume“.
Prieš daugelį metų mes, Šveicarijos WKG vadovai, buvome pakviesti kartu su kitais Europos lyderiais dalyvauti seminare Vormse. Vieno savo draugo paklausiau: ar tu irgi ateisi? Jis atsakė: kokia man tai naudinga! Aš atsakiau: jūs neteisingai užduodate klausimą. Teisinga būtų paklausti: ką galiu atsinešti su savimi? Tai jam iškart suprato ir jis atėjo. Išaiškėjo tai, ką Dievas jau buvo paruošęs. Mums tai buvo vertingas, pamokantis ir smagus susitikimas. Galėjome įnešti savo indėlį. Klausykite, padrąsinkite, supraskite ir pasiūlykite vertingą paramą, kuri ir šiandien duoda gerų vaisių.
Jėzus pasakė: Kas mane mato, mato Tėvą! Kad nebūtų per daug teoriška, paimkime praktinį pavyzdį – mėnulį. Man mėnulis yra gražiausias Dievo paveikslo pavyzdys. Mėnulis yra matoma nematomo šviesos šaltinio išraiška. Kadangi saulė leidžiasi vakare, ji mums tampa nematoma. Tamsoje mėnulis atspindi saulės šviesą. Ką veikia mėnulis? Jis nieko nedaro. Nieko nedarydamas jis mėgaujasi saule ir atspindi jos šviesą. Mėnulis yra vaizdas ir atspindi saulės šviesą. Kai krikščionis sako: man labai sekasi, aš spinduliuoju Dievo meile, manau, kad jis gyvena Mėnulio užtemime. Mėnulis, kuris mato save šviečiantį, nemato saulės. Jėzus sako:
Jonas 8,12 „Aš esu pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą“.
Jėzus apšviečia mus, žmones, savo ryškia šviesa. Iš jo gavome šviesą ir užduotį atspindėti jo šviesą bėdų ištiktame pasaulyje. Tai kilni užduotis ir reiškia: gyventi meile! Kaip tai man padeda? Tai yra
Matthew 5,16 „Tešviečia jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą, kuris yra danguje“.
Apibendrinu šį pamokslą. Mes sekame Jėzaus pavyzdžiu ir atveriame savo širdis bei dėkojame Jam už jo dievišką palaiminimą. Atspindėdami Jo šviesą aplinkiniams, pripildome gyvenimą meile.
Dar kartą užduokime sau klausimus:
- Koks yra pagrindinis žmogaus poreikis? Meilė.
- Ar gali žmogus gyventi be meilės? Ne, nes be meilės, be Dievo žmogus yra miręs.
- Kas nutinka, kai žmogus nėra mylimas? Žmogus švaisto, nes jam trūksta gyvybei pavojingos meilės.
- Kokia yra nemeilės priežastis? Mirtina nuodėmė.
- Vien tik Dievas gali mums padėti kiekvienoje mirtinoje situacijoje, jei leisime sau padėti, nes jis yra meilė.
Gyvenimas Dievo meile yra mūsų gyvenimo turinys. Jei mylime, gerbiame triasmenį Dievą ir tarnaujame savo artimui su meile, kurią jis mums suteikė. Amen.
pateikė Toni Püntener
Daugiau straipsnių apie Dievo meilę: