Pasirinkta Dievo

Kiekvienas, kuris kada nors buvo išrinktas į komandą, kuris dalyvavo žaidime ar bet kas, kas daro įtaką kitiems kandidatams, žino pasirinkimo jausmą. Tai suteikia palankumo ir palankumo jausmą. Kita vertus, dauguma iš mūsų taip pat žino atvirkščiai, nes nebūdami išrinkti, jaučiatės ignoruojami ir atstumiami.

Dievas, sukūręs mus tokius, kokie esame ir kuris supranta šiuos jausmus, pabrėžia, kad jo pasirinkimas Izraelio tauta buvo kruopščiai apgalvotas ir neatsitiktinis. Jis tarė jiems: „Nes jūs esate VIEŠPAČIUI, savo Dievui, šventa tauta, ir Viešpats išsirinko jus būti savo tauta tarp visų tautų, kurios gyvena žemės veide“ (Įst 5 Kor.4,2). Kitos Senojo Testamento eilutės taip pat rodo, kad Dievas išsirinko: miestą, kunigus, teisėjus ir karalius.

Kolosiečiai 3,12  skelbiame, kad mes, kaip ir Izraelis, esame išrinkti: „Mes žinome, Dievo mylimieji broliai, kad jūsų išrinkti (į jo tautą)“1. tesalonikiečiams 1,4). Tai reiškia, kad nė vienas iš mūsų nebuvo nelaimingas atsitikimas. Mes visi esame čia dėl Dievo plano. Viskas, ką jis daro, daroma su tikslu, meile ir išmintimi.

Paskutiniame savo straipsnyje apie mūsų tapatybę Kristuje aš kryžiaus papėdėje įdėjau žodį „pasirink“. Tikiu, kad tai yra esminis dalykas to, kas esame Kristuje, ir taip pat labai svarbus dvasinei sveikatai. Jei eisime aplinkui manydami, kad čia esame dėl kažkokio Dievo užgaidos ar kauliuko metimo, mūsų tikėjimas (pasitikėjimas) bus silpnas ir nukentės mūsų, kaip subrendusių krikščionių, tobulėjimas.

Kiekvienas iš mūsų turime žinoti ir tikėti, kad Dievas mus pasirinko ir pašaukė vardu. Jis glostė tau ir man per petį ir pasakė: „Aš tave renkuosi, seki paskui mane!“ Mes galime pasitikėti žinodami, kad Dievas mus pasirinko, myli ir turi planą kiekvienam iš mūsų.

Ką turėtume daryti su šia informacija, be to, kad jaustumeisi šilti ir paskrudę? Tai mūsų krikščioniško gyvenimo pagrindas. Dievas nori, kad žinotume, jog priklausome jam, esame mylimi, geidžiami, o mūsų Tėvas mumis rūpinasi. Bet ne todėl, kad ką nors padarėme. Kaip jis pasakė izraelitams penktojoje Mozės knygoje 7,7 tarė: „Viešpats tavęs geidė ir išsirinko ne todėl, kad jūsų buvo daugiau už visas tautas; juk tu esi mažiausias iš visų tautų.“ Kadangi Dievas mus myli, su Dovydu galime pasakyti: „Kodėl tu liūdi, mano siela, ir tu toks sunerimęs manyje? laukti Dievo; Aš vėl jam padėkosiu, kad jis yra mano išgelbėjimas ir mano Dievas“ (4 psalmė2,5)!

Kadangi esame išrinkti, galime tikėtis jo, jį pagirti ir pasitikėti. Tada galime atsigręžti į kitus ir spinduliuoti tuo džiaugsmu, kurį turime Dieve.

pateikė Tammy Tkach