Dievas Tėvas

Prieš pat įžengdamas į dangų, Jėzus liepė savo mokiniams sudaryti daugiau mokinių ir pakrikštyti juos Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu.

Biblijoje žodis „vardas“ reiškia charakterį, funkciją ir tikslą. Bibliniai vardai dažnai apibūdina esminį žmogaus charakterį. Iš tiesų, Jėzus nurodė savo mokiniams glaudžiai ir visiškai pakrikštyti esminį Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios charakterį.

Darytume teisingą išvadą, kad Jėzus turėjo omenyje daug daugiau nei tik krikšto formulę, sakydamas: „Pakrikštykite juos vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios“.

Šventoji Dvasia apreiškia prisikėlusio Mesijo asmenį ir įtikina mus, kad Jėzus yra mūsų Viešpats ir Gelbėtojas. Kai Šventoji Dvasia mus pripildo ir veda, Jėzus tampa mūsų gyvenimo centru, o mes tikėjimu pažinsime ir sekame Juo.

Jėzus veda mus į artimą Tėvo pažinimą. Jis pasakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas; niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jn 14,6).

Mes pažįstame Tėvą tik tada, kai Jėzus Jį mums apreiškia. Jėzus pasakė: „Tai yra amžinasis gyvenimas – pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir kurį tu siuntei, Jėzų Kristų“ (Jn 1).7,3).
Kai žmogus patiria tą Dievo pažinimą, tą intymų, asmeninį meilės santykį, tada Dievo meilė per juos tekės į kitus – visus kitus, geruosius, bloguosius ir bjauriuosius.
Mūsų šiuolaikinis pasaulis yra didžiulės painiavos ir apgaulės pasaulis. Mums sakoma, kad yra daug „kelių pas Dievą“.

Tačiau vienintelis būdas pažinti Dievą yra pažinti Tėvą per Jėzų Šventojoje Dvasioje. Dėl šios priežasties krikščionys krikštijami vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios.