Mūsų tikroji tapatybė ir prasmė

Šiais laikais dažnai tenka išgarsėti, kad būtum reikšmingas ir svarbus kitiems bei sau. Atrodo, kad žmonės nepasotinamai ieško tapatybės ir prasmės. Bet Jėzus jau pasakė: „Kas suras savo gyvybę, ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs, tas ją suras“ (Mato 10:39). Mes, kaip bažnyčia, pasimokėme iš šios tiesos. Nuo 2009 m. save vadinome Grace Communion International ir šis pavadinimas reiškia mūsų tikrąją tapatybę, kuri remiasi Jėzuje, o ne mumyse. Pažvelkime į šį pavadinimą atidžiau ir išsiaiškinkime, ką jis slepia.

Grace

Malonė yra pirmasis žodis mūsų vardu, nes jis geriausiai apibūdina mūsų individualią ir kolektyvinę kelionę pas Dievą Jėzuje Kristuje per Šventąją Dvasią. „Verčiau tikime, kad Viešpaties Jėzaus Kristaus malone būsime išgelbėti, kaip ir jie“ (Apd 15, 11). Mes esame „be nuopelnų išteisinti jo malone per atpirkimą, kuris yra Kristuje Jėzuje“ (Romiečiams 3:24). Vien malonės dėka Dievas (per Kristų) leidžia mums dalytis jo teisumu. Biblija nuosekliai mus moko, kad tikėjimo žinia yra Dievo malonės žinia (žr. Apaštalų darbų 14:3; 20:24; 20:32).

Dievo santykio su žmonėmis pagrindas visada buvo malonė ir tiesa. Nors įstatymas buvo šių vertybių išraiška, pati Dievo malonė visapusiškai reiškėsi per Jėzų Kristų. Dievo malonės dėka mes esame išgelbėti tik per Jėzų Kristų, o ne laikydamiesi įstatymų. Įstatymas, kuriuo visi pasmerkti, nėra paskutinis Dievo žodis mums. Paskutinis jo žodis mums yra Jėzus. Tai yra tobulas ir asmeniškas Dievo malonės ir tiesos apreiškimas, kurį Jis laisvai suteikė žmonijai.
Mūsų įsitikinimas pagal įstatymą yra pagrįstas ir teisingas. Negauname teisėto elgesio iš savęs, nes Dievas nėra savo įstatymų ir teisėtumų kalinys. Dievas mumyse veikia dieviškoje laisvėje pagal savo valią.

Jo valią apibrėžia malonė ir atpirkimas. Apaštalas Paulius rašo: „Aš neatmetu Dievo malonės; nes jei teisumas yra pagal įstatymą, Kristus mirė veltui“ (Galatams 2:21). Paulius Dievo malonę apibūdina kaip vienintelę alternatyvą, kurios nenori išmesti. Malonė nėra dalykas, dėl kurio reikia sverti, matuotis ir derėtis. Malonė yra gyvasis Dievo gerumas, per kurį Jis seka ir perkeičia žmogaus širdį ir protą.

Savo laiške Romos bažnyčiai Paulius rašo, kad vienintelis dalykas, kurį mes stengiamės pasiekti savo pastangomis, yra atlyginimas už nuodėmę, kuri yra pati mirtis. Tačiau yra ir ypatingai gera, nes „Dievo dovana yra amžinasis gyvenimas Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje“ (Romiečiams 6:24). Jėzus yra Dievo malonė. Jis yra Dievo išgelbėjimas, dovanotas visiems žmonėms.

Komunija

Draugystė yra antrasis žodis mūsų varde, nes mes užmezgame tikrą ryšį su Tėvu per Sūnų, bendraujant su Šventąja Dvasia. Kristuje mes turime tikrą bendrystę su Dievu ir vieni su kitais. Jamesas Torrance'as tai pasakė taip: „Trejybė Dievas sukuria bendruomenę taip, kad tikri žmonės esame tik tada, kai atrandame savo tapatybę bendruomenėje su juo ir kitais žmonėmis“ (iš Worship Community and the Triune God of Grace, p. 74).

Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra tobuloje bendrystėje, ir Jėzus meldėsi, kad jo mokiniai pasidalintų šiais santykiais ir atspindėtų juos pasaulyje (Jono 14:20; 17:23). Apaštalas Jonas šią bendruomenę apibūdina kaip giliai įsišaknijusią meilėje. Jonas šią gilią meilę apibūdina kaip amžiną bendrystę su Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia. Tikras ryšys reiškia gyvenimą bendrystėje su Kristumi, Tėvo meilėje per Šventąją Dvasią.1. Jono 4:8).

Dažnai sakoma, kad buvimas krikščioniu yra asmeninis santykis su Jėzumi. Biblija naudoja keletą analogijų šiems santykiams apibūdinti. Kalbama apie šeimininko santykį su savo vergu. Iš to išplaukia, kad turime gerbti savo Viešpatį Jėzų Kristų ir juo sekti. Jėzus toliau pasakė savo pasekėjams: „Aš nebesakau, kad esate tarnai; nes tarnas nežino, ką daro jo šeimininkas. Bet aš jums sakiau, kad esate draugai; nes visa, ką girdėjau iš savo Tėvo, aš jums paskelbiau“ (Jono 15:15). Kitas vaizdas kalba apie tėvo ir jo vaikų santykius (Jn 1, 12-13). Netgi jaunikio ir jo nuotakos atvaizdas, rastas dar Senajame Testamente, yra naudojamas Jėzaus (Mt 9, 15), o Paulius rašo apie vyro ir žmonos santykius (Efeziečiams 5). Laiške hebrajams netgi sakoma, kad mes, krikščionys, esame Jėzaus broliai ir seserys (Hebrajams 2:11). Visuose šiuose vaizduose (vergas, draugas, vaikas, sutuoktinis, sesuo, brolis) yra gilios, pozityvios, asmeninės vienas su kitu bendruomenės idėja. Bet visa tai tik nuotraukos. Mūsų triasmenis Dievas yra šių santykių ir bendruomenės šaltinis ir tiesa. Tai bendrystė, kuria jis dosniai dalijasi su mumis savo gerumu.

Jėzus meldėsi, kad būtume su juo amžinai ir džiaugtumėmės tuo gerumu (Jono 17:24). Šia malda jis kvietė mus gyventi kaip bendruomenės dalis vieni su kitais ir su Tėvu. Kai Jėzus pakilo į dangų, jis paėmė mus, savo draugus, į bendrystę su Tėvu ir Šventąja Dvasia. Paulius sako, kad per Šventąją Dvasią yra kelias, kuriuo mes sėdime šalia Kristaus ir esame Tėvo akivaizdoje (Efeziečiams 2:6). Jau dabar galime patirti šį bendravimą su Dievu, net jei šio santykio pilnatvė bus matoma tik tada, kai Kristus vėl ateis ir įtvirtins savo valdžią. Štai kodėl bendruomenė yra esminė mūsų tikėjimo bendruomenės dalis. Mūsų tapatybė dabar ir per amžius yra įtvirtinta Kristuje ir bendrystėje, kuria Dievas dalijasi su mumis kaip Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia.

Tarptautinė (tarptautinė)

Tarptautinis yra trečias žodis mūsų vardu, nes mūsų bažnyčia yra labai tarptautinė bendruomenė. Mes pasiekiame žmones per skirtingas kultūrines, kalbines ir nacionalines sienas - pasiekiame žmones visame pasaulyje. Nors statistiškai esame nedidelė bendruomenė, kiekvienoje Amerikos valstijoje yra bendruomenių, taip pat Kanadoje, Meksikoje, Karibų jūros regione, Pietų Amerikoje, Europoje, Azijoje, Australijoje, Afrikoje ir Ramiojo vandenyno salose. Mes turime daugiau nei 50.000 70 narių daugiau nei 900 šalių, kurie rado namus daugiau nei kongregacijų.

Dievas mus subūrė šioje tarptautinėje bendruomenėje. Laimė, kad esame pakankamai dideli, kad dirbtume kartu, ir dar pakankamai maži, kad šie bendrieji darbai vis dar yra asmeniški. Mūsų bendruomenėje draugystė nuolat kuriama ir puoselėjama per nacionalines ir kultūrines sienas, kurios šiandien dažnai dalijasi mūsų pasauliu. Tai tikrai yra Dievo malonės ženklas!

Mums, kaip bažnyčiai, svarbu gyventi ir dalintis Evangelija, kurią Dievas įdėjo į mūsų širdis. Net Dievo malonės ir meilės turtingumo patyrimas mus motyvuoja dalintis gerąja žinia su kitais žmonėmis. Mes norime, kad kiti žmonės užmegztų ir palaikytų ryšį su Jėzumi Kristumi ir dalintųsi tuo džiaugsmu. Negalime laikyti Evangelijos paslaptyje, nes norime, kad visi pasaulio žmonės patirtų Dievo malonę ir taptų trivienės bendruomenės dalimi. Tai yra žinia, kurią Dievas davė mums pasidalyti su pasauliu.

autorius Josephas Tkachas