Skleiskite Dievo meilę
Šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje socialinė žiniasklaida yra neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Daugeliui žmonių žinomas scenarijus: „WhatsApp“ grupėje dalijamasi prieštaringai vertinamu straipsniu ar provokuojančiu vaizdo įrašu. Iš karto nariai pradeda reikšti savo nuomonę, dažnai šiurkščiais ir įžeidžiančiais tonais. Diskusija greitai paaštrėja, o asmeniniai išpuoliai metasi į šalį. Užuot vedęs konstruktyvų dialogą, susiskaldymas tik gilėja. Nėra pateisinimo ką nors įskaudinti.
Tokiomis akimirkomis susimąstau, kaip toks elgesys gali kam nors padėti. Pripažįstu, kad šie žmonės taip pat patiria įvairių sužalojimų. Mes, krikščionys, turime būti pilni Dievo meilės dvasios. Mums visiems reikia gelbstinčios Dievo malonės: „Taigi atmeskite visas piktybes, klastą, veidmainystę, pavydą ir visą šmeižtą ir trokškite tyro išminties pieno, kaip naujagimiai, kad per jį augtumėte į išgelbėjimą, kaip ir jūs. Jūs jau paragavote, kad Viešpats yra malonus“ (1. Petras 2,1-vienas).
Petras primena Kristaus sekėjams, kad jie buvo išgelbėti Dievo malone ir turi būti šventi, kaip ir Dievas yra šventas: „Kaip klusnūs vaikai, nepasiduokite geiduliams, kuriais kadaise gyvenote savo nežinioje; Bet kaip šventas yra tas, kuris jus pašaukė, taip ir jūs būkite šventi visu savo elgesiu"1. Petras 1,14-vienas).
Jie buvo išgelbėti brangiu Kristaus krauju, o ne savo pastangomis. Tik Dievo malonės dėka galime į Jėzų įkelti tikėjimą ir viltį. Per išganingąją Kristaus meilę turime mylėti vieni kitus visa širdimi, kaip mus myli Dievas. Kadangi buvome taip mylimi, turėtume atidėti į šalį viską, kas trukdo tai meilei.
Nors Jeruzalės žmonės netrukus nužudys Dievo Sūnų, Jėzus apraudojo ir verkė dėl jų kelių, sakydamas: „Jei tu taip pat žinotum šią dieną, kas lemia taiką! Bet dabar tai paslėpta nuo jūsų akių“ (Lk 19,41-vienas).
Jėzus verkė, nes jie neatpažino tarp savęs Dievo Sūnaus. Iš nežinojimo jie atmetė savo išgelbėjimą. Užuot kalbėję smerkiančius žodžius apie žmones, turėtume verkti dėl jų nesupratimo ir melstis, kad Dievo Dvasia atvertų jų širdis ir protus tiesai. Mes neturime būti tolesnio susiskaldymo šaltinis, o veikiau gydomasis balzamas, kuris atgaivina.
Egzistuoja pavojus prarasti save, kai esame Dievo išrinkti, tačiau neturime pamiršti, kad taip atsitiko ne be priežasties: „Bet jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventa tauta, tauta, kuriai... skelbk palaiminimą to, kuris pašaukė tave iš tamsos į savo nuostabią šviesą“ (1. Petras 2,9).
Kadangi gavome gailestingumą, turime būti ir to gailestingumo nešėjai. Mums tenka didelė pareiga atstovauti Dievui jo garbei ir šlovei, skelbti tiesą, mylėti Dievą ir savo artimus žmones. Aš to neturiu natūraliai ir man reikia Šventosios Dvasios darbo bei Dievo vadovavimo. Garbė mūsų Viešpačiui ir Karaliui, kad jis mums atleido, kad esame išgelbėti per jo auką ir nepakenčiame jo pasmerkimo.
Man skauda širdį dėl žalos, padarytos kitiems vardan teisingumo. Yra tik Tas, kuris yra teisingas ir geras – mūsų mylintis ir gailestingas Dievas.
pateikė Anne Gillam
Daugiau straipsnių apie Dievo meilę:
