Skleiskite Dievo meilę
Šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje socialinė žiniasklaida yra neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Daugeliui žmonių žinomas scenarijus: „WhatsApp“ grupėje dalijamasi prieštaringai vertinamu straipsniu ar provokuojančiu vaizdo įrašu. Iš karto nariai pradeda reikšti savo nuomonę, dažnai šiurkščiais ir įžeidžiančiais tonais. Diskusija greitai paaštrėja, o asmeniniai išpuoliai metasi į šalį. Užuot vedęs konstruktyvų dialogą, susiskaldymas tik gilėja. Nėra pateisinimo ką nors įskaudinti.
Tokiomis akimirkomis susimąstau, kaip toks elgesys gali kam nors padėti. Pripažįstu, kad ir šie žmonės yra prislėgti įvairių žaizdų. Kaip krikščionys, turėtume būti pripildyti Dievo meilės dvasios. Mums visiems reikia Dievo išganingosios malonės: „Todėl atsikratykite visokios piktybės, visokios apgaulės, veidmainystės, pavydo ir visokių šmeižtų. Kaip naujagimiai trokškite tyro dvasinio pieno, kad per jį augtumėte išgelbėjimui, jau paragavę, kad Viešpats yra geras.“ (1. Petr 2,1-3).
Petras primena Kristaus pasekėjams, kad jie buvo išgelbėti Dievo malone ir turėtų būti šventi, kaip ir Dievas yra šventas: „Kaip klusnūs vaikai, nepasiduokite piktiems geiduliams, kuriuos turėjote nežinodami. Bet kaip šventas yra tas, kuris jus pašaukė, taip ir būkite šventi visu savo elgesiu.“ (1. Petr 1,14-15).
Jie buvo išgelbėti brangiu Kristaus krauju, o ne savo pastangomis. Tik Dievo malonės dėka galime į Jėzų įkelti tikėjimą ir viltį. Per išganingąją Kristaus meilę turime mylėti vieni kitus visa širdimi, kaip mus myli Dievas. Kadangi buvome taip mylimi, turėtume atidėti į šalį viską, kas trukdo tai meilei.
Nors Jeruzalės gyventojai netrukus nužudys Dievo Sūnų, Jėzus liūdėjo dėl jų elgesio ir verkė dėl jų: „Ir jis tarė: ‘O kad jūs šiandien būtumėte žinoję, kas atneša ramybę!’“ (Lk 19,41-42).
Jėzus verkė, nes jie neatpažino tarp savęs Dievo Sūnaus. Iš nežinojimo jie atmetė savo išgelbėjimą. Užuot kalbėję smerkiančius žodžius apie žmones, turėtume verkti dėl jų nesupratimo ir melstis, kad Dievo Dvasia atvertų jų širdis ir protus tiesai. Mes neturime būti tolesnio susiskaldymo šaltinis, o veikiau gydomasis balzamas, kuris atgaivina.
Yra pavojus pasiklysti Dievo išrinktumo mintyje, tačiau neturime pamiršti, kad tai įvyko dėl konkrečios priežasties: „O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, ypatinga liaudis, kad skelbtumėte šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą.“ (1. Petr 2,9).
Kadangi gavome gailestingumą, turime būti ir to gailestingumo nešėjai. Mums tenka didelė pareiga atstovauti Dievui jo garbei ir šlovei, skelbti tiesą, mylėti Dievą ir savo artimus žmones. Aš to neturiu natūraliai ir man reikia Šventosios Dvasios darbo bei Dievo vadovavimo. Garbė mūsų Viešpačiui ir Karaliui, kad jis mums atleido, kad esame išgelbėti per jo auką ir nepakenčiame jo pasmerkimo.
Man skauda širdį dėl žalos, padarytos kitiems vardan teisingumo. Yra tik Tas, kuris yra teisingas ir geras – mūsų mylintis ir gailestingas Dievas.
pateikė Anne Gillam
Daugiau straipsnių apie Dievo meilę:
