Kalėdos: tikroji šviesa
Ryškūs šviesos ir spalvų vaizdeliai yra neatsiejama Advento laikotarpio dalis. Kai kuriems šis meniškas apšvietimas tėra reklamos priemonė, kurią naudoja šiuolaikiniai mažmenininkai. Tikintiesiems tai priminimas apie Jėzaus, vienatinio Dievo Sūnaus, pasaulio šviesos, šlovę, kuris atneša trokštamą ramybę ir ramybę, kurios trokšta visas pasaulis: „Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo visų žmonių šviesa“. (Joh 1,4).
Kai prieš daugiau nei du tūkstančius metų Betliejuje gimė Jėzus, Jeruzalėje gyveno pamaldus senolis, vardu Simeonas. Šventoji Dvasia jam buvo apreiškusi, kad jis nemirs, kol nepamatys Mesijo. Vieną dieną Dievo Dvasia nuvedė Simeoną į šventyklą, tą pačią dieną, kai Juozapas ir Marija, Jėzaus motina, atnešė kūdikį, kad įvykdytų Toros reikalavimus. Pamatęs kūdikį, Simeonas paėmė jį į rankas ir šlovino Dievą, sakydamas: „Viešpatie, dabar tu paleidi savo tarną ramybėje, kaip esi pažadėjęs. Mano akys išvydo tavo išgelbėjimą, kurį paruošei visų tautų akivaizdoje – šviesą apšviesti pagonims ir šlovę tavo tautai Izraeliui.“ (Lk 2,29-32).
Šviesa pagonims
Simeonas šlovino Dievą už tai, ko negalėjo suvokti Rašto aiškintojai, fariziejai, aukštieji kunigai ir Įstatymo mokytojai: Izraelio Mesijas buvo pasiųstas ne tik išgelbėti Izraelį, bet ir atpirkti visas pasaulio tautas. Izaijas tai jau seniai pranašavo: „Aš, Viešpats, pašaukiau tave teisume; laikysiu tave už rankos. Aš sukūriau tave ir paskyriau sandora tautai, šviesa pagonims, kad atvertum akis akliesiems, išvestum belaisvius iš kalėjimo ir sėdinčius tamsoje iš požemio.“ (Jes 42,6-7).
Jėzus: Naujasis Izraelis
Izraelitai buvo Dievo išrinktoji tauta. Jis pašaukė juos iš tautų ir per sandorą išskyrė kaip savo ypatingą nuosavybę. Jis tai padarė ne tik dėl jų vienų, bet ir dėl visų tautų galutinio išgelbėjimo, kaip sakoma Izaijo knygoje: „Per maža tau būti mano tarnu, atstatyti Jokūbo gimines ir sugrąžinti Izraelio išsklaidytuosius. Aš padarysiu tave šviesa pagonims, kad mano išgelbėjimas pasiektų žemės pakraščius.“ (Jesaja 49,6).
Izraelis turėjo būti šviesa pagonims, bet jų šviesa užgeso. Jie nesilaikė sandoros. Vis dėlto Dievas lieka ištikimas savo sandorai, nepaisant savo tautos neištikimybės, kaip parašyta Laiške romiečiams: „O jeigu kai kurie žmonės yra neištikimi? Ar jų neištikimybė panaikins Dievo ištikimybę? Jokiu būdu!“ (Röm 3,3-4).
Taigi, laiko pilnatvei atėjus, Dievas pasiuntė savo Sūnų būti pasaulio šviesa. Jis buvo tobulas izraelitas, kuris visiškai įvykdė sandorą kaip naujasis Izraelis, kaip sakoma Laiške romiečiams: „Todėl, kaip vieno žmogaus nuodėmė pasmerkė visus žmones, taip ir vieno žmogaus teisumas išteisino visus žmones ir atvedė į gyvenimą.“ (Röm 5,18).
Kaip pažadėtasis Mesijas, tobulas sandoros tautos atstovas ir tikroji šviesa pagonims, Jėzus išlaisvino Izraelį ir kitas tautas iš nuodėmės ir sutaikino jas su Dievu. Tikėdami Kristumi, ištikimai Jam ir su Juo susitapatindami, Jūs tampate ištikimos sandoros bendruomenės, Dievo tautos, dalimi. Kaip sakoma Laiške romiečiams: „Kur tad pasigyrimas? Jis atmetamas. Koks įstatymas? Darbų įstatymas? Ne, bet tikėjimo įstatymas.“ (Röm 3,27).
Teisusis Kristuje
Savo jėgomis teisumo pasiekti negalime. Tik tada, kai susitapatiname su Kristumi, Atpirkėju, esame laikomi teisiais. Esame nusidėjėliai ir ne teisesni už Izraelį. Tik tada, kai pripažįstame savo nuodėmingumą ir nukreipiame savo tikėjimą į tą, per kurį Dievas išteisina bedievius, galime būti laikomi teisiais dėl Jo: „Todėl teisumas turi ateiti per tikėjimą, kad būtų iš malonės ir pažadas išliktų per visas kartas ne tik tiems, kurie gyvena pagal įstatymą, bet ir tiems, kurie gyvena Abraomo tikėjimu. Jis yra mūsų visų Tėvas. Jis neabejojo Dievo pažadu netikėjimu, bet buvo sustiprintas tikėjime ir teikė Dievui šlovę, būdamas visiškai įsitikinęs, kad Dievas gali įvykdyti, ką pažadėjo.“ (Röm 4,16 ir 20–21).
Bažnyčiai Dievo malonės reikia taip pat skubiai, kaip ir Izraeliui. Visi, kurie tiki Kristumi – tiek pagonys, tiek žydai – bus išgelbėti tik todėl, kad Dievas yra ištikimas ir geras, o ne todėl, kad mes buvome ištikimi ar radome kokią nors slaptą formulę, teisingą doktriną ar teisingą bažnyčią: „Jis išgelbėjo mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę, kuriame turime atpirkimą ir nuodėmių atleidimą.“ (Kol 1,13-14).
Pasitikėk Jėzumi
Kad ir kaip paprastai tai skambėtų, pasitikėti Jėzumi yra sunku. Pasitikėti Juo reiškia atiduoti savo gyvenimą į Jo rankas ir taip atsisakyti savo gyvenimo kontrolės. Mums tai nėra lengva. Mums patinka kontroliuoti savo gyvenimą. Norime apsispręsti, priimti sprendimus ir daryti viską taip, kaip norime.
Judo karalius Ahazas nebuvo išimtis. Jis atmetė Dievo duotą išgelbėjimo, atpirkimo ir taikos ženklą. Ahazas turėjo savo planus, kaip geriausiai išgelbėti tautą. (Jesaja 7,1-17)Dievas turi ir ilgalaikį, ir trumpalaikį mūsų išlaisvinimo ir saugumo planą. Tačiau, kaip ir Ahazas, mes negalime gauti Jo planų vaisių, jei tvirtai nelaikome tikėjimo.
Kai kurie žmonės, kaip karalius Ahazas, pasitiki karine galia. Kiti siekia finansinio stabilumo, asmeninio sąžiningumo ar savo reputacijos saugumo. Kai kurie pasitiki savo sugebėjimais, jėgomis, sumanumu, derybų įgūdžiais ar sumanumu. Nė vienas iš šių dalykų iš prigimties nėra blogas ar nuodėmingas. Tačiau mes linkę pasitikėti, energiją ir atsidavimą jais, o ne tikruoju saugumo, saugumo ir taikos šaltiniu.
Vaikščiokite nuolankiai
Kai patikite savo problemas Dievui ir tuo pačiu metu imate pozityvių žingsnių joms spręsti, pasitikėdami Jo rūpesčiu, aprūpinimu ir išvadavimu, Jis pažada būti su jumis. Jokūbas rašė: „Nusižeminkite prieš Viešpatį, ir Jis jus išaukštins.“ (Jak 4,10)Dievas ragina mus atsisakyti visą gyvenimą trukusios kovos, kad apsigintume, pakeltume savo interesus, išsaugotume savo turtą, apsaugotume savo reputaciją ir pratęstume savo gyvenimą. Dievas yra mūsų aprūpintojas, gynėjas, viltis ir tikslas.
Iliuzija, kad galime kontroliuoti savo gyvenimą, turi būti iškelta į šviesą – pas Jėzų, „pasaulio šviesą“. (Joh 8,12)Tada galime pakilti jame ir tapti tuo, kuo iš tikrųjų esame: brangiais Dievo vaikais, kuriuos jis gelbsti ir remia, kurių kovas jis kovoja, kurių baimes jis ramina, kurių skausmą jis dalijasi, kurių ateitį jis užtikrina ir kurių reputaciją jis išsaugo.
Atiduodami viską, mes viską gauname. Atsiklaupę mes atsikeliame. Kai atsisakome asmeninės kontrolės iliuzijos, esame apgaubti visa dangiškosios amžinosios karalystės šlove, spindesiu ir turtais: „Meskite ant jo visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi.“ (1. Petr 5,7)Ar jus slegia nuodėmės, finansinė katastrofa, sekinanti liga, neįsivaizduojama netektis,, regis, neišsprendžiama situacija, kurioje jaučiatės visiškai bejėgiai, skausmingi santykiai, sugadinta reputacija ar net melagingi kaltinimai?
Dievas atsiuntė savo Sūnų ir per jį paima jūsų rankas, pakelia jus ir leidžia savo šlovės šviesai apšviesti tamsią ir skausmingą krizę, kurią išgyvenate. Net jei einate per tamsų mirties slėnį, nebijokite, nes jis yra su jumis: „O jeigu vaikščiojame šviesoje, kaip jis yra šviesoje, mes bendraujame vieni su kitais, ir jo Sūnaus Jėzaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių.“ (1. Joh 1,7).
Dievas mums davė ženklą, kad jo išgelbėjimas yra tikras: „Angelas jiems tarė: ‘Nebijokite! Aš jums skelbiu gerą naujieną, kuri sukels didelį džiaugsmą visai tautai: šiandien jums gimė Išganytojas, kuris yra Kristus, Viešpats.’“ (Lk 2,10-11).
Šiuo metų laiku visur, kur tik pažvelgtume, atrodo, kad matome dekoratyvinį apšvietimą: baltas šviesas, spalvotas šviesas ir degančias žvakes. Šiose fizinėse šviesose galime atpažinti ir įvertinti silpną Jėzaus atspindį: „Tikrasis šviesusis, apšviečiantis kiekvieną žmogų, dar turėjo ateiti.“ (Joh 1,9).
autorius J. Michaelis Feazelis
Daugiau straipsnių apie Kalėdas:
