Mano gyvenimas Dievo džiaugsmui
Mes norime suteikti džiaugsmo žmonėms, kuriuos mylime. Naujai įsimylėję žmonės ypač stengiasi parodyti savo geriausią pusę. Dauguma dovanų renkamos itin kruopščiai. Gaminate tai, ko nori jūsų partneris, rengiatės taip, kaip partneriui patinka jus matyti, elgiatės pagal jo pageidavimus. Tačiau partneriai ne visada yra pakankamai jautrūs, kad surastų tinkamą dovaną ar pasakytų tinkamus žodžius tinkamu laiku. Todėl gali atsitikti taip, kad vienas ar kitas nusivilia.
Tai aiškiai matėte televizijos laidoje „Bauer sucht Frau“. Jauna moteris, norėjusi pradžiuginti savo partnerį, įsigijo ypač gražią žvakę. Ji ne kartą žurnalistui pasakojo, kokia puiki, jos nuomone, ši žvakė. Netrukus po to reporteris pasikalbėjo su žvakę laikančiu jaunuoliu ir pasakė: Aš nieko negaliu su tuo padaryti. Kitas pavyzdys parodė, kaip ūkininkas siūbavo nuo medžio ant virvės ir šoko į šaltą upę. Kadangi jis tuo labai džiaugėsi, jis manė, kad jo partnerė taip pat turi tuo mėgautis, ir pastūmėjo ją į gilumą. Jis negalėjo suprasti jos pykčio dėl to. Ką jie abu padarė ne taip? Šie žmonės galvojo tik apie tai, kas jiems patinka. Jie neįsivaizdavo, kas jų partneriui suteikė džiaugsmo, ir nesivargino klausti. Nenuostabu, kad šių porų pažintis greitai baigėsi.
Taip gali nutikti, kai norime ką nors padaryti laimingu ir nenagrinėjame jo norų, o tiesiog elgiamės taip, kaip mums atrodo tinkama. Turėtume geriau pažinti žmogų ir išsiaiškinti, kas jam patinka. Svarbu ne tai, kas mums patinka ar kas mums teikia džiaugsmą, o tai, kas patinka žmogui, kuriam norime įtikti. Suteikdami džiaugsmą kitiems iš širdies, džiaugiamės ir patys!
Biblija moko, kad Dievas sukūrė žmones pagal savo paveikslą. Kaip galime įtikti Dievui? Ar galime įtikti Dievui savo žmogiška prigimtimi? Biblija mums rodo, kad prigimtinis žmogus negali įtikti Dievui: „Kas yra kūne, tas negali įtikti Dievui.“ (Römer 8,8)Be tikėjimo ir pasitikėjimo negalime įtikti Dievui. Gimdinis žmogus yra priešiškas Dievui. Tačiau yra būdas gyventi Dievo džiaugsmui. Per Jėzaus Kristaus darbą mumyse galime įtikti Dievui. Jėzaus darbas mumyse, naujas žmogus, kurį Dievas sukuria mumyse, įtikti Dievui.
Turėtume ištirti Dievo planus, tikslus ir troškimus. Tai daug sunkiau nei su žmonėmis, nes jo mintys ir būdai yra daug aukštesni už mūsų. Turėtume išmokti gyventi į Kristų orientuotą gyvenimą. Esant ribotam mąstymui, neįmanoma suprasti Dievo kelių ir minčių, kurios turi visiškai kitokį matmenį. Jo tikslas yra amžinybė, o žmogaus protu mes matome tik savo fizinį gyvenimą.
Turėtume augti Jėzaus Kristaus mąstysena, kaip jis gyveno be nuodėmės, visiškai atsiduodamas ir pasitikėdamas Tėvu. Žinoma, mes nesugebame taip gyventi, nes mūsų žmogiška prigimtis dažniausiai linksta į nuodėmę. Laiške filipiečiams Paulius parodo, kad nesame vieni: „Nes Dievas jumyse veikia ir troškimą, ir veikimą, kad įvykdytų gerą jo valią.“ (Philipper 2,13).
Kuo džiaugėsi Jėzus, būdamas žemėje? Dievo apreiškime: „Tuo metu Jėzus džiūgavo Šventojoje Dvasioje ir šaukė: ‘Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tai tau patiko padaryti.’“ (Lukas 10,21)Jėzus džiaugėsi rasta avimi: „Radęs ją, jis džiaugsmingai užsikėlė ją ant pečių.“ (Lukas 15,5)Jis norėjo, kad jo džiaugsmas liktų tikinčiuosiuose: „Aš jums tai sakau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.“ (Johannes 15,11)Džiaugsmas paskatino Jėzų nešti kryžių: „Tai darome, kai savo akis nukreipiame į Jėzų, nuo kurio nuo pradžios iki galo priklauso mūsų tikėjimas. Jis buvo pasirengęs mirti gėdingą mirtį ant kryžiaus, nes žinojo, koks džiaugsmas jo laukia po to. Dabar jis sėdi savo Tėvo dešinėje, Dievo soste danguje!“ (Hebräer 12,2).
Pažvelkime, ką Dievas nori mumyse matyti, kas Jam patinka: Dievas nori užimti pirmąją vietą mūsų gyvenime: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu.“ (Mt 22,37–38).
Kas man labiausiai rūpi? Kur mano mintys? Mano laikas, mano gyvenimas yra Dievo dovana. Dievas nori užmegzti su mumis intymius santykius ir praleisti su mumis daug laiko. Panagrinėkime, kaip elgiamės su savo laiku. Dievas nori, kad nusigręžtume nuo savanaudiško gyvenimo ir eitume Jo keliu bei siektume Jo tikslų.
Ar Dievui patinka mūsų maldos? Ar mūsų maldas pirmiausia veda mūsų pačių valia ir troškimai, ar Dievo valia? Kas mus labiausiai motyvuoja melstis: pagalbos prašymas bėdoje ar išsivadavimas iš nuodėmių? Kas Dievui yra svarbiau? Jis įsivaizduoja amžinąjį gyvenimą ir trokšta, kad gautume gyvenimo vainiką. Žinoma, turėtume melstis už savo ir kitų fizinius poreikius. Tačiau turėtume prisiminti, kad mūsų dvasinė gerovė Dievui yra daug svarbesnė nei fizinė. Be tikėjimo, be pasitikėjimo negalime įtikti Dievui. Jis nori, kad tyrinėtume Jo valią, studijuotume Jo Žodį: „Tavo žodis – žibintas mano kojoms ir šviesa mano takui.“ (Psalm 119,105).
Dievas nori, kad skelbtume Gerąją Naujieną visiems žmonėms: „Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami juos laikytis visko, ką esu jums įsakęs.“ (Matthäus 28,19-20)Jis džiaugiasi dėkingumu: „Už viską dėkokite, nes tokia yra Dievo valia jums Kristuje Jėzuje.“ (1.Thess 5,18)Jis myli nuolankiuosius: „Taip pat jūs, jaunesnieji, būkite klusnūs vyresniesiems. Visi apsivilkite nuolankumu vieni kitiems, nes Dievas išdidžiams priešinasi, o nuolankiesiems rodo palankumą.“ (1. Petrus 5,5)Jis nori, kad būtume šviesa tamsiame pasaulyje: „Kadaise buvote tamsa, o dabar esate šviesa Viešpatyje. Elkitės kaip šviesos vaikai.“ (Epheser 5,8)Mes galime leisti šviesai šviesti tik tada, kai Jėzus per mus parodo savo meilę: „Tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje.“ (Matthäus 5,16)Jis myli linksmą davėją: „Kiekvienas jūsų tegul aukoja tai, ką esate širdyje nusprendę duoti, ne gailėdamas ar verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją.“ (2. Korinther 9,7).
Kadangi pats Dievas yra didžiausias davėjas, pažiūrėkime, kaip Jis teikia mums džiaugsmo. Pradėkime nuo fizinio džiaugsmo. Mūsų gyvenimas, mūsų kūnas, aprūpintas juslėmis, kad galėtume džiaugtis. Turime akis, kad pamatytume Jo kūrybos stebuklus ir gėrėtume kalnais, vandenynais, augalais ir gyvūnais. Galime mėgautis maistu, kvėpuoti gėlių kvapu, klausytis gražios muzikos. Džiaugiamės vaiko gimimu, vestuvėmis, meile ir dar daugiau.
Ką Dievas mato, žvelgdamas į žemę? Jis mato pasaulį tamsoje. Jis mato savo kūriniją – augalus, gyvūnus ir jūras – sunaikinamus. Jis mato visus žiaurumus, neteisybes, valdžios troškimą ir godumą. Pasaulį, kuris nusisuko nuo jo ir yra valdomas blogio. Kadangi gyvename puolusiame pasaulyje, taip pat patiriame daug kančių. O kaip tada su mumis? Ar galime džiaugtis ir mes, eidami per mirties šešėlio slėnį? Yra kelias, ir tai yra per Dvasią, kuri teikia mums dvasinį džiaugsmą. Džiaugsmas yra Dvasios vaisius. Visa Dievo būtis yra džiaugsmas. Per Dievo Dvasią galime atpažinti, kaip gausiai Dievas mus palaimino. Atpažįstame daugybę dovanų, kurias gavome per Jėzų Kristų: Jėzaus Kristaus auką už mūsų nuodėmių atleidimą; Dievo malonę, kurią jis atvėrė mums akis; viltį, kad turime amžinąjį gyvenimą su Dievu jo karalystėje. Kančioje žinome, kad Dievas mus formuoja, kad viskas, ką jis leidžia, yra mūsų labui. Žinome, kad jis neišbandys mūsų virš mūsų galimybių. Tai nereiškia, kad turėtume džiaugtis, kai išgyvename krizę – mes kenčiame, antraip tai nebūtų išbandymas. Laiške žydams sakoma: „Jokia drausmė tuo metu atrodo ne maloni, o skausminga. Tačiau vėliau ji duoda teisumo derlių tiems, kurie ja buvo išmokyti.“ (Hebräer 12,11).
Niekas nemėgsta bausmės, nes ji skaudina. Bet vėliau pamatysi, kuo tai gali būti gero. Tie, kurie taip išmoko ištvermės ir kantrybės ir daro tai, kas patinka Dievui, bus pripildyti Jo ramybės. Kai žiūrime į horizontą, džiaugiamės nuostabiu saulėtekiu ar saulėlydžiu. Vaivorykštė mums primena Dievo pažadą. Kai naktį žiūrime į nuostabų žvaigždėtą dangų, suvokiame Dievo šlovę.
Mielas skaitytojau, Dievas tave besąlygiškai myli ir džiaugiasi tavimi. Kurkime savo gyvenimą pagal Jo planus ir troškimus. Ištirkime Jo valią ir atitinkamai suderinkime savo gyvenimą. Dėkokime Dievui už jo begalinę meilę ir daugybę palaiminimų, kuriuos jis mums teikia. Net ir sunkiais laikais galime pasitikėti, kad Dievas nepaliks mūsų ramybėje ir suteiks džiaugsmo bei ramybės per savo Dvasią.
Skelbkite Gerąją Naujieną ir tegul jūsų šviesa šviečia šiame pasaulyje. Suteikdami džiaugsmą Dievui, jūs patys patiriate gilų džiaugsmą ir pasitenkinimą. Atsakykite į Dievo meilę ir kurkite savo gyvenimą taip, kad Jam patiktumėte.
pateikė Christine Joosten
Daugiau straipsnių apie Dievo džiaugsmą:
